Istorinė veido kaukės raida
Apr 05, 2021
Veido kaukė yra kosmetika, kuri buvo naudojama jau seniai. Kalbant apie senovės Egipto piramides, buvo žinoma, kad kai kurioms odos ligoms ant veido ar kūno gydyti naudojamos kai kurios natūralios žaliavos, tokios kaip dirvožemis, vulkaniniai pelenai ir jūros purvas. Vėliau jis buvo sukurtas naudoti lanoliną, sumaišytą su įvairiomis medžiagomis, tokiomis kaip medus, augalų gėlės, kiaušiniai, manų kruopos, šiurkščios pupelės ir tt, kad būtų galima padaryti srutas ir taikyti jį ant veido įprastam grožiui arba gydyti kai kurias odos ligas.
Egiptiečiai perdavė šią techniką Graikijai, tada Romai ir galiausiai Europai. 8 ir 9 amžiais civilizacijos vystymasis persikėlė į Artimuosius Rytus ir tuo pačiu padėjo skatinti Europos renesansą. Renesanso epochoje kosmetikos chemijos ir skonio pramonė, kuri buvo pavaldi medicinos disciplinoms, labai išsivystė. XVII ir XVIII a. dauguma kosmetikos buvo gaminama namų dirbtuvėse. Tik XIX ir XX a. įvyko reikšmingų pokyčių ir kosmetikos pramonė palaipsniui formavosi.
Veido kaukės išpopuliarėjo Tango dinastijos metu Kinijoje ir tapo populiarios tarp aristokratiškų moterų. Klasika fiksuoja, kad Yang Guifei kaip pagrindinius ingredientus naudojo šviežius migdolus, lengvus miltelius ir talką, papildytus borneoliu, muskusu ir kiaušinio baltymu.
8-ajame ir 9-ajame dešimtmetyje veido kaukių kūrimas pamažu perėjo nuo natūralios prie mokslinės technologijos. Šiuo metu aiškesnio veiksmingumo ir mokslinės paramos produktai tapo vartotojų poreikiais.
